Kelionė po Dzūkijos nacionalinį parką

Ankstų rugsėjo 14-osios rytą  būrys Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos ugdytinių išsiruošė į gabių mokinių bei gimnazistų, dalyvaujančių respublikiniame projekte ,,Žvilgsnis į Lietuvą – Dzūkija“, išvyką  po Dzūkijos nacionalinį parką.

Kelios valandos autobuse ir štai Dzūkija. Pirmiausia gimnazistai aplankė Dzūkijos nacionalinio parko etnografinę sodybą. Marcinkonių etnografinio muziejaus etnologas Jonas Bajoriūnas dzūkiškai pasakojo, kaip ,,pieskiniai” (smėlio krašto) dzūkai vaikščiojo ,,grybų trobelėm”, medžiojo, žvejojo, skiltuvu skėlė ugnį, apsiavę vyžom ,,ajo spalgenauc“, kaip įviliodavo biteles į drevėtą pušį ir ,,geiniu“ lipo į medį, kalbėjo apie dzūkų gyvenimo būdą, papročius, tradicijas, amatus. Mokė dzūkiškų grybų pavadinimų: dzūkams grybas – tai baravykas, lepeškos – voveraitės, zelionkos – žaliuokės, varnėkai – raudonviršiai, šmarškos – bobausiai, o budės – visi nevertingi grybai.  Mokiniai išgirdo legendų ir padavimų apie Marcinkonis bei jų apylinkes. Po to aplankė Gamtos mokyklą, kur geografas Gintautas Kibirkštis teiravosi gimnazistų, kaip kvepia pelkė, kokios spalvos joje vyrauja, kas yra pelkė. Mokiniai žiūrėjo filmą apie tai, kaip atsiranda ir vystosi pelkės, atliko testą, mikroskopu tyrė pelkės durpes, vandenį, klausėsi pasakojimo apie žmogaus  įtaką pelkėms. Vėliau vieni tyrinėjo Dzūkijos nacionalinio parko informacinio centro ekspoziciją, kiti aiškinosi, kam reikalingos saugomos teritorijos. Pastarieji žaidė: įsivaizdavo esą gervės ir ,,skrido” iš Lietuvos į Ispaniją ir atgal. Turėjo išmisti Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos ,,rezervatuose‘‘ paliktais kankorėžiais. Mokiniai suprato,  kiek daug paukščių dėl natūralios atrankos tokiose kelionėse žūsta, suvokė, kaip svarbu gamtą saugoti. Tada žygis. Geografo Gintauto Kibirkšties ir gidės Rimos Finažanokienės lydimi mokiniai grožėjosi slenkančia Gaidžio kopa, kuri primena mūsų pajūrį. Keliaudami Zackagirio pažintiniu taku, rado titnago, mokėsi apskaičiuoti pušies amžių, priėjo pelkę, vadinamą „Meškos šikna“. Drąsiausieji basi brido ,,Meškos šiknon”, skanavo bruknių, spanguolių… Kelionės tęsinys  – Ūlos akis. Čia mokiniai sužinojo, kad tai versmė. Šis skaidrus, geležies skonį turintis šaltinis trykšta iš gilesnių požeminio vandens sluoksnių. Paviršiuje vanduo telkiasi duburyje. Iš jo mažu upeliu išteka į Ūlą. Jame, lyginant su geriamuoju vandeniu, yra daugiau mangano ir net 2 kartus daugiau geležies. Iš šaltinio ištrykšta 2 litrai vandens per sekundę. Paskutinis kelionės objektas – Zervynos, etnografinis gatvinis kaimas. Gimnazistai pamatė nuo XVIII – XIX a. nepakitusias sodybas, sutiko vietinių žmonių, kalbančių tarmiškai. Zervynose gyvenanti 88-erių metų Birutė dzūkiškai padainavo autentišką vestuvių dainą ,,Oi toli girdėt, kur Zervynos gieda…” Paaiškino, kodėl Zervynų kaime esantys kryžiai aprišti prijuostėlėmis. Tomis prijuostėmis išreikštas moterų noras nesusilaukti nesantuokinio vaiko.

O kelionė namo neprailgo: gimnazistai gyvai diskutavo, kokia muzika vertinga. Ausį glostė frazės ,,Senųjų dainų vakarėlis”, ,,Bitlų stilius”, ,,Lietuvos laukai skambėjo…”, ,,ABBA susikivirčijo”, ,,Kur antras ir trečias balsai?”,  ,,Čia mano rojus, čia mano rytojus…”  Išvyka parodė, kad yra jaunuolių, vertinančių tikrus dalykus.

Informacija

Mūsų rekvizitai

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija
Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
Kodas: 190284291
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Adresas: Savanorių g. 56, LT-97114 Kretinga
Telefonas: +370 (672) 99180
El. paštas: info@kjpg.lt

2% parama

2 proc. paramos sąskaitos Nr. LT784010041800092289
Paramos gavėjo pavadinimas
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos Rėmimo fondas
Identifikacinis numeris (kodas) 193341331