Pažintis su Mažąja Lietuva

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje vykdomas socializacijos projektas „Žvilgsnis į Lietuvą – Mažoji Lietuva“, skirtas supažindinti  mokinius su Klaipėdos krašto kultūra. Trečioje šio projekto kelionėje, lydimi mokytojų Mildos Šukienės, Daivos Firantienės ir Eglės Litvinienės, vasariškai šiltą rugsėjo 24 dieną išvažiavome į ekskursiją maršrutu „Bitėnai–Kintai–Priekulė”.

   Pirma stotelė – Bitėnai.  Važiuodami matėme, kaip keitėsi Lietuvos kraštovaizdis, ypač keitėsi architektūra: į akis krito raudono mūro pastatai. Toks jausmas, jog palikome Lietuvą ir atsidūrėme Vokietijoje. Atvykus į Bitėnus, prie  knygnešio Martyno Jankaus muziejaus, mus pasitiko  to krašto drabužiais apsirengusi gidė. Ji papasakojo, kur stovėjo M. Jankaus knygų spaustuvė, kurioje buvo spausdinamos ir laikomos lietuviškos knygos. Po trumpo pristatymo gidė mus nusivedė į muziejaus salę, kurioje žiūrėjome filmą apie knygnešius ir atlikome užduotis. Čia mus suskirstė į keturias grupes: mėlyną, raudoną, žalią, rožinę. Grupės turėjo eiti pagal savo spalvos kaspinėlius ir surasti žalsvą medžiaginį maišelį, kuriame buvo vokas su užduotimis. Kaip ir knygnešiams, teko pasitelkti savo sugebėjimus ir gudrumą bei įveikti kelio sunkumus: sudėlioti frazę ir išspręsti kryžiažodį. Frazė buvo slaptažodis, kurį pasakius, mus praleido žandaras. Įveikę šią užkardą, turėjome atlikti kitokias užduotis: sumesti obuolius į krepšelį, ridenti sunkią medžio trinką, kilnoti maišą, kuris svėrė tiek pat, kiek sverdavo knygnešių maišai, pereiti pelkę su lentelėmis. Po užduočių visi norintys galėjo paskanauti ir atsigaivinti sodo  obuoliais. 

  Antra stotelė – Kintai. Čia mes aplankėme Vydūno kultūros centrą, įsikūrusį senosios mokyklos pastate. Čia ir vėl mus pasitiko orios ir tautiniais kostiumais vilkinčios centro darbuotojos. Viena mokinių grupė pasuko į muziejų, kita ėjo daryti skirtukų. Ar žinojote, kad Vydūnas rašė savo susikurtu raštu? Taip Vydūnas norėjo išsaugoti lietuvių raštą jo draudimo metais, tad, remdamasis čekų ir kitų kalbų abėcėlėmis, sukūrė raštą. Deja, jis nebuvo pripažintas kaip oficialus lietuvių raštas, bet Vydūnas jam išliko ištikimas ir toliau juo rašė. Taigi, kai mes darėme skirtukus, turėjome ant jų užrašyti Vydūno raštu kokią nors jo mintį. Kol gaminome skirtukus, kita grupė muziejuje klausėsi pasakojimo apie Vydūno gyvenimą: kaip jis ryžtingai grūmėsi su liga – to meto rykšte – džiova, rūpinosi sveika gyvensena,  kūno ir dvasios harmonija. Vydūnas pabrėžė žmogaus minčių galią: „Kokios mintys, toks ir gyvenimas.” Vydūnas parašė 12 filosofinių veikalų, daugiau kaip 30 filosofinio turinio dramų, istoriografinių darbų,  taip pat ketverius metus mokytojavo Kintų pradžios mokykloje, kur mokė lietuvių ir vokiečių kalbos, geografijos, istorijos ir kūno kultūros, Tilžės gimnazijoje dėstė prancūzų ir anglų kalbas. Muziejuje  galėjome įeiti į Vydūno vidinio tilsmo kambarį. Tilsmo kambarys įrengtas kaip šviesos ir garso instaliacija, „kalbanti“ apie Vydūno aiškinamas energetines saules (,,Sveikata, jaunumas, grožė“). Kambarys yra ovalo formos ir tamsus. Įėjus į vidų ir atsistojus kambario viduryje, nuo grindų užsidega mažytės švieselės, pasigirsta rami muzika, paukščių čiulbėjimas, miško ošimas, vandens čiurlenimas, užlipus ant lempučių, pasigirsta vis skirtinga muzika. Kambaryje galima medituoti, nusiraminti, pabūti su savimi. Taip pat įdomu buvo patyrinėti savo lytėjimo pojūčius ir atpažinti paviršiaus reljefo piešinius, paslėptose dėželėse ar maišuose palytėti nematomus daiktus. 

 Ir paskutinė, trečia, stotelė – tai Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus.  Žymiausios Klaipėdos krašto rašytojos muziejus įkurtas jos vasarnamyje Priekulėje – 1961 m. pastatytame name. Ten mes sužinojome, kaip savo vasaras leisdavo rašytoja Ieva Simonaitytė, apžiūrėjome autentiškus kūrėjos  daiktus, drabužius, kurie liudija, jos rašytoja turėjo skonį ir mėgo puoštis. Name išlikę jos baldai, kojinė siuvamoji mašina “Singer”, indai, rašomoji mašinėlė, akiniai ir daug kitų daiktų. Pats namas gan nemažas, dviejų aukštų su didele, bet žemomis lubomis veranda. Jame yra svetainė, valgomasis, darbo kambarys. Namo antrame aukšte yra didelis balkonas, prie kurio auga aukšti storakamieniai medžiai: bukas ir graikinis riešutmedis. Gidė pasakojo, jog rašytoja mėgdavo ten sėdėti ir mąstyti, tačiau šalia parke vykdavusios jaunimo diskotekos ją trikdydavo. Taigi rašytoja kreipėsi į miestelio valdžią, kuri uždraudė diskotekas ir perkėlė jas toliau nuo namų, dėl to jaunimas rašytojos nelabai mėgo. Čia ir baigėsi mūsų kelionė. Kupini naujų žinių ir įspūdžių, šiek tiek pavargę sėdome į autobusą ir palikome Mažąją Lietuvą bei pajudėjome Kretingos link. 

Mykolas Daračius, I b klasės mokinys,

mokytojos Eglė Litvinienė ir Milda Šukienė

Informacija

Mūsų rekvizitai

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija

Savivaldybės biudžetinė įstaiga.

Kodas: 190284291

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Adresas: Savanorių g. 56, LT-97114 Kretinga

Telefonas: +370 (672) 99180

El. paštas: info@kjpg.lt

1,2% parama

1,2 proc. paramos sąskaitos Nr. LT784010041800092289
Paramos gavėjo pavadinimas
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos Rėmimo fondas
Identifikacinis numeris (kodas) 193341331